Žalieji viešieji pirkimai: kaip žalumas pakeis rinką

Straipsnis publikuotas žiniasklaidoje

Vyriausybės nutarimu, nuo šių metų 50 proc., o nuo 2023-ųjų – 100 proc. visų viešųjų pirkimų turės būti žalieji. Nors pokyčiai jau pradėti, tarp dalyvių vyrauja skirtingos nuotaikos: vieniems tai – patraukli galimybė kurti daugiau aplinkai draugiškų produktų, kitiems – grėsmė būti pašalintiems iš pirkimų. Ekspertė dalinasi patarimais, kaip prisitaikyti prie pokyčių, ką reikia žinoti apie žaliuosius pirkimus ir kaip tai pakeis visą rinką.

Anot, Lauros Simanavičiūtės, viešųjų pirkimų platformos „Mercell“ atstovės, žalieji viešieji pirkimai yra viena iš priemonių siekti aplinkos apsaugos politikos tikslų, susijusių su klimato kaita, gamtinių išteklių naudojimu, tvariu vartojimu bei gamyba. Pavyzdžiui, Lietuvoje per 2020 metus viešųjų pirkimų sutarčių buvo sudaryta už daugiau nei 4,5 mlrd. eurų. Jei jų dalyviai pirktų prekes, paslaugas ir darbus, kurių poveikis aplinkai mažesnis, jie reikšmingai prisidėtų prie tų tikslų įgyvendinimo.

„Žvelgiant iš vienos pusės, žaliasis viešasis pirkimas vykdomas įprastai – paskelbiamas skelbiamas pirkimas, techninė specifikacija ir jei pardavėjas atitinka reikalavimus – jis gali dalyvauti. Problemos kyla tada, kai iškeliamas didelis tikslas, o būdai šiems tikslams pasiekti nėra aiškūs“, – teigia L. Simanavičiūtė.

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje žalieji pirkimai nėra išskirti, juos susirasti sunku. Tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams kyla neaiškumų keliamuose reikalavimuose, o dalyviams trūksta kompetencijos perkant žaliuosius produktus. Be to, pasak perkančiųjų organizacijų, nėra žaliųjų produktų pasiūlos, o pasak tiekėjų – žaliųjų produktų paklausos.

Sukuria tiesioginę ir netiesioginę naudą

Vertinant žaliuosius pirkimus daug diskusijų kelia ir aukštesnė pradinė žalesnių prekių kaina. Tačiau, anot L. Simanavičiūtės, svarbu atsižvelgti ir į tolimesnį tokių produktų valdymą. Dažnai žalesnių prekių eksploatavimo išlaidos yra mažesnės, tad pabaigoje paaiškėja, kad bendros išlaidos yra mažesnės.

„Puikus pavyzdys – Lietuvos pašto paštomatai. Viena iš pirkimo sąlygų buvo ta, kad jų gyvavimo laikas privalo būti ne mažesnis nei 10 metų. Jei gyvavimo laikas būtų trumpesnis, įmonei greitai reikėtų ieškoti atsarginių dalių, kurių, greičiausiai, jau niekas nebegamintų ir keisti visą infrastruktūrą naujai. Tad nors pradinis produktas ir atrodo brangesnis, bet, jei jis bus ilgai naudojamas, apsimokės jį pirkti“, – aiškina L. Simanavičiūtė.

Žalesnės prekės turi naudą ir kiekvienam iš mūsų: perkant energiją ir vandenį taupančius produktus, mažėja komunaliniai mokesčiai. Elektra varomos transporto priemonės ne tik sumažina į aplinką išskiriamą CO2, bet ir kuro sąnaudas, o žiemą kelius barstant ne druska, o žalesne alternatyva, mažiau gadinamos kelio dangos, druskos neprasiskverbia į geriamą vandenį ir nekenkia mūsų sveikatai.

„Kaip ir kiekviena naujovė – gąsdina ir žalieji viešieji pirkimai. Tačiau praėjus daugiau laiko ir visiems prisitaikius, nebejotinai, pajausime jų naudą. Žalesnėms prekėms gaminti bus sunaudojama mažiau gamtos išteklių, padaroma mažesnė žala gamtai bei išskiriama mažiau toksinių medžiagų, nuodijančių mūsų organizmą. Be to, pagamintas produktas bus tvirtas ir ilgaamžis“, – tikina „Mercell“ ekspertė.

Ilgainiui pakeis rinkos žaidimo taisykles

Kalbėdama apie ateities prognozes L. Simanavičiūtė pažymi, kad žaliųjų pirkimų skatinimas yra suprantamas atsakas į dabar pasaulyje vykstančius klimato kaitos procesus.

„Dėl pasikeitusių reikalavimų, tie, kas neturi ekologinių ženklų, aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikato ir ES aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos, negalės dalyvauti pirkimuose, todėl gali sumažėti ir konkurencija. Kita vertus, yra nemažai ekologiškumu besiremiančių įmonių, kurios viešuosiuose pirkimuose nedalyvauja. Jei jos matys jų paklausą – tikėtina, kad pradės juose dalyvauti. Žinoma, žalieji viešieji pirkimai kartu yra ir postūmis kurti žalesnes prekes“, – sako L. Simanavičiūtė.

Be to, 2023 m. ne tik visi pirkimai turės būti žali, bet kartu vyks ir jų centralizavimas bei viešųjų pirkimų specialistų privaloma atestacija, dėl kurios turėtų padidėti jų efektyvumas. Taip pat daugėjant ekologinių inovacijų, tiekėjai turės adaptuotis ir ieškoti būdų, kaip išlikti konkurencingais.

„2023 m. galime matyti ir daugiau projektinių konkursų, t. y. kai organizacija turi problemą ir nerasdama sprendimo būdo skelbia „pirkimą“, sulaukia idėjų ir tuomet jas įgyvendina kartu su laimėtoju. Viso to rezultatas – daugiau inovatyvių sprendimų rinkoje“, – priduria „Mercell“ atstovė.

Svarbu paminėti ir tai, kad dėl keliamų žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimų gali nukentėti smulkus ir vidutinis verslas. Ekologinių ženklų išsiėmimas ir jų turėjimas kasmet pareikalauja tam tikrų finansinių išlaidų, tad siekiant, kad šios įmonės išliktų pirkimuose, reikia šį procesą joms padaryti juo lengvesnį.

Kaip pasiruošti pokyčiams?

Siekiant, kad perėjimas prie žaliųjų viešųjų pirkimų būtų kuo sklandesnis, anot L. Simanavičiūtės, įmonėms jau dabar reikėtų peržiūrėti savo produkciją ir rasti vietos žalesniems sprendimams.

„Įmonės turėtų nelaukti ir kuo anksčiau gauti reikiamus dokumentus. Pačiuose pirkimuose svarbu atidžiai skaityti techninę specifikaciją ir analizuoti reikalavimus. Kadangi sutarties sąlygose atsiras naujų niuansų – tai leis geriau įsivertinti savo galimybes. Privalu išsianalizuoti produktų, kuriems taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašą ir jiems taikomus minimalius bei išplėstinius reikalavimus. Jei įmonė neturi patirties ar nori pasitarti, verta pasikonsultuoti su kvalifikuotais specialistais“, – pataria „Mercell“ atstovė.